horizontal menu css by Css3Menu.com

Mykolas Sapūnas, vok. Michael Sappuhn
(vardo variantai: Sappan, Sappun, Sabbuhn, Sep(p)an, Sepanus)
*apie 1553 – † 1630

Evangelikų liuteronų kunigas, vad. Wolfenbüttelio postilės (1573–1574) korektorius (po 1579)

 

1. Barštynas (vok. Bartenstein; Frydlando apskritis). Barštyne apie 1553 m. gimė Mykolas Sapūnas († 1630 tikriausiai Pilupėnuose), evangelikų liuteronų kunigas, vad. Wolfenbüttelio postilės (1573–1574) korektorius (po 1579).

2. Karaliaučius (vok. Königsberg). Mykolas Sapūnas 1576 m. vasaros semestrą imatrikuliuotas Karaliaučiaus universitete (Erler I: 62), studijavo metus (Sapūno prašymas jį skirti Žydkiemio kunigu 1585; GStA PK, XX. HA Hist. StA Königsberg, EM 55 d Nr. 878, fol. 1r).

3. Kudirkos Naumiestis (vok. Neuestedlein). Mykolas Sapūnas po vienerių metų studijų Karaliaučiuje (1576) dirbo čia mokytoju (Sapūno skyrimo Žydkiemio kunigu dokumentai 1585; GStA PK, XX. HA Hist. StA Königsberg, EM 55 d Nr. 878, fol. 1r).

4. Žydkiemis (vok. Szittkehmen; Gumbinės apygarda; Galdapės apskritis). Mykolas Sapūnas 1585 m. pavasarį prašo jį skirti Žydkiemio kunigu. Faustinas Nymptschas (Nimptsch) 1585 m. gegužės 20 d. Įsrutyje (vok. Insterburg) rašytame laiške Prūsijos hercogui Jurgiui Frydrichui rašo, kad už Žydkiemio parapiją atsakingas Įsruties arkivyskupas (1574/1575–1594) Johannesas Sperberis šioms pareigoms numatęs Mykolą Sapūną ir jį pristatęs bendruomenei. Išlaikęs egzaminus Karaliaučiuje Sapūnas 1585 m. birželio mėn. 16 d. ordinuotas Žydkiemio kunigu (Sapūno skyrimo Žydkiemio kunigu dokumentai 1585; GStA PK, XX. HA Hist. StA Königsberg, EM 55 d Nr. 878, fol. 2r–4v; Moeller 1968: 131). Dokumentai patikslina ankstesnę informaciją, pagal kurią dar 1590 m. Sapūnas dirbo kunigu privačiuose namuose (Quandt IV: 52v; Arnoldt 1777: 124).Galbūt jau dirbdamas Žydkiemyje Sapūnas turėjo, naudojosi ir koregavo (taisymai rodo, kad po 1579 m.) evangelikų liuteronų pamokslų rinkinį Išguldymas Evangelijų per visus metus (299 fol.), pirmąją postilę lietuvių kalba, kuri pagal vėlesnę rankraščio saugojimo vietą Wolfenbüttelio Hercogo Augusto bibliotekoje (nuo 1648/1649 m., sign: Cod. Guelf. 11. 2 Aug. 2°) vadinama Wolfenbüttelio postile (įrašas rankraščio antraštiniame lape „Michael Sappun Barten=ſteinenſis.“ rodo, kad rankraštis kurį laiką buvo Sapūno nuosavybė) (Gaigalat 1900: 4t.; Falkenhahn 1941: 368t.; Gelumbeckaitė 2008: LX–LXIII).

5. Kusai (vok. Kussen; Įsruties apygarda; Pilkalnio [vok. Pillkallen] apskritis). Mykolas Sapūnas 1586–1595 m. čia dirbo kunigu (Arnoldt 1777: 98, 124; Moeller 1968: 79).

6. Pilupėnai (vok. Pillupöhnen). Mykolas Sapūnas čia dirbo kunigu nuo 1607 m. sausio mėn. 12 d. (Quandt IV: 47v) iki 1622 m. (Arnoldt 1777: 121; Moeller 1968: 111) arba iki mirties 1630 m.

 

Šaltiniai ir literatūra:

Arnoldt Daniel Heinrich 1777. D. Daniel Heinrich Arnoldts, Königlichen Preußischen Oberhofpredigers und Consistorialraths, kurzgefaßte Nachrichten von allen seit der Reformation an den Lutherischen Kirchen in Ostpreußen gestandenen Predigern, hrsg. von Friedrich Wilhelm Benefeldt, Königsberg: Bey Gottlieb Lebrecht Hartung.

Biržiška Vaclovas 1960: Aleksandrynas 1. #XVI-XVII amžiai#, Chicago: JAV LB Kultūros Fondas. [perspaudas: Vilnius: Sietynas, 1990.]

Erler Georg (Hrsg.) 1910. Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. 1544­1829 1. Die Immatrikulationen von 1544­1656, Publikation des Vereins für die Geschichte von Ost- und Westpreussen, Leipzig: Verlag von Duncker & Humblot.

Falkenhahn Viktor 1941. Der Übersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke und seine Helfer, Beiträge zur Kultur- und Kirchengeschichte Altpreußens, Schriften der Albertus-Universität, Geisteswissenschaftliche Reihe 31, Königsberg (Pr), Berlin: Ost-Europa-Verlag.

Gaigalat Wilhelm 1900. „Die Wolfenbütteler litauische postillenhandschrift aus dem jahre 1573. 1. Einleitung und lautlehre“, Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft 25(5.1), Heidelberg: Carl Winter’s Universitätsbuchhandlung (In Kommission), 1–57.

Gelumbeckaitė Jolanta 2008. Die litauische Wolfenbütteler Postille von 1573, Einleitung, Kommentar und Register 2, Wolfenbütteler Forschungen 118.2, Wiesbaden: Harrassowitz Verlag in Kommission.

Moeller Friedwald 1977. Altpreußisches evangelisches Pfarrerbuch von der Reformation bis zur Vertreibung im Jahre 1945. Biographischer Teil 1. Lieferung: Abegg–Brenner, auf der Grundlage der Sammlungen von Friedwald Moeller, bearbeitet von Walther Müller-Dultz, Sonderschriften des Vereins für Familienforschung in Ost- und Westpreußen e. V. 11.2, Hamburg: Im Selbstverlag des Vereins.

 

Rankraštiniai šaltiniai:

GStA PK – Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz, Berlin.

GStA PK, XX. HA Hist. StA Königsberg, EM 55 d Nr. 878, Bewerbung Michael Sappuns# (1585, 6 fol.).

Quandt – Presbyterologie von Johann Jakob Quandt (1686–1772), t. I–V (rankraštinė presbiterologija, sign.: GStA PK, XX. HA Hist. StA Königsberg, Hs 2; ankstesnė sign.: Msc 18–22 8°).