• INTERAKTYVUS RYTŲ PRŪSIJOS ŽEMĖLAPIS
• VIETOS
  • ŽEMĖLAPIS
  • SĄRAŠAS+ŽEMĖLAPIS (pilnu ekranu)
  • Vietovardžių lentelė
• SIENOS
• ASMENYBĖS
  • JONAS BYLAUKIS
  • MIKALOJUS BLOTNAS VYRESNYSIS
  • ZACHARIJAS BLOTNAS VYRESNYSIS
  • JONAS BRETKŪNAS
  • MARTYNAS MAŽVYDAS VAITKŪNAS
  • ULRICHAS MERKURECIJUS
  • MYKOLAS SAPŪNAS
  • SIMONAS VAIŠNORAS VYRESNYSIS
  • PATROKLAS VELVERIS
  • BALTRAMIEJUS VILENTAS
• ŠALTINIAI
• APIE

horizontal menu css by Css3Menu.com

Martynas Mažvydas Vaitkūnas, vok. Martin Mosvid 
(vardo variantai: Mosvidius, Masvidius, Mosvidiy, Mossuidas Waitkunas, Maswidas, Maswidas)
* apie 1510/1520 – †1563 05 21
Evangelikų liuteronų kunigas, pirmos spausdintos lietuviškos knygos, katekizmo Catechismusa prasty Szadei, vertėjas ir autorius (1547 sausio arba lapkričio/gruodžio mėn.; versta iš lotynų ir lenkų kalbų: Jan Seklucjan, Katechismu text prosti dla prostego ludu, 1545; Jan Malecki-Sandecki, Catechismus to iest nauka Krzescianska, 1546; Johannes Sauermann [Sauromannus], Parvus catechismus pro pueris in schola, 1529; Jodocus Willich, Catechismi Corpus, 1542; Jan Seklucjan, Pieśni duchowne a nabożne, 1547).
Kiti raštai:
Giesme S. Ambraßeijaus (1549 m. balandžio mėn.; 
Te Deum laudamus vertimas su gaidomis ir dvi šv. Velykų giesmės),
Forma Chrikstima (1559; versta iš: Form der Tauff, 1559),
Gesmes Chriksczoniskas (1566 I, 1570 II; Mažvydo parengtas ir Baltramiejaus Vilento suredaguotas bei išleistas dviejų dalių giesmynas; tekstai su gaidomis; iš lotynų, lenkų ir vokiečių kalbų verstos bei originalios giesmės),
Trumpas klausimas ir prieprowimas tu kurie nor prijmti schwentąghi Sacramenta Altoraus. M.M. (1579; pasirengimas priimti Eucharistiją; išspausdintas Baltramiejaus Vilento katekizme Enchiridion),
Paraphrasis (1589; Viešpaties maldos aiškinimas, Mažvydo versta 1558 m. trečiųjų Prūsijos Bažnyčios nuostatų dalis; išleido Jonas Bretkūnas kartu su savo parengta maldaknyge Kollectas ir giesmynu Kancionalas).

1. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, pietų žemaičių patarmės ruožas. Mažvydas gimė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, pietų žemaičių patarmės ruože: Žemaičių Naumiestis, Gardamas, Švėkšna (mažesnė tikimybė: Kvėdarna, Laukuva, Varniai). Motina – pažemaičio vakarų aukštaitė (Jurbarkas, Ariogala, Tytuvėnai), tėvas – žemaitis (Zinkevičius 2006: 189, 252).

 2. Vilnius? Spėjama, kad mokėsi Vilniuje, Abraomo Kulviečio 1541 m. pavasarį įsteigtoje liuteroniškoje humanitarinės kolegijos tipo mokykloje. Kai 1542 m. gegužės mėn. mokykla buvo uždaryta, tikriausiai pasitraukė į Žematiją, bet 1546 m. vėl lankėsi Vilniuje.

 3. Karaliaučius (vok. Königsberg). 1546 m. birželio 8 d. laišku Prūsijos kunigaikštis Albrechtas (Albertas) pakvietė Mažvydą į Karaliaučių ir skyrė jam stipendiją. 1546 m. rugpjūčio 1 d. imatrikuliuotas Karaliaučiaus universitete („Martinus Moswidius“, Erler 1910: 6), tą patį semestrą kaip ir Baltramiejus Vilentas (žr. Baltramiejus Vilentas). 1547 m. (sausio arba lapkričio/gruodžio mėn.) išleido pirmą spausdintą lietuvišką knygą, katekizmą Catechismusa prasty Szadei. Studijas baigė 1548 m. balandžio 5 d. bakalauro laipsniu (pirma Karaliaučiaus universiteto laida ir pirmas studijas baigęs lietuvis). 1549 m. pradžioje prašė kunigaikščio Albrechto skirti kunigu į Labguvą arba Ragainę.

 4. Ragainė (vok. Ragnit). Nuo 1549 m. kovo 18 ar 28 d. evangelikų liuteronų kunigas Ragainėje, seniūno (amtmono, kuriuo 1542–1561 m. buvo Sebastijonas Perbandtas) vertėjas ir parapijos mokyklos vadovas. Nuo 1554 m. vyriausiasis Ragainės apskrities kunigas. Martynas Mažvydas mirė 1563 m. gegužės 21 d. Mažvydo rankraščius paveldėjęs jo pusbrolis Baltramiejus Vilentas (a. 1525–1587; žr. Baltramiejus Vilentas) dalį jų išleido (giesmyną 1566 I ir 1570 II; Trumpą klausimą išspausdino 1579 m. katekizme); Paraphrasį 1589 m. išleido į Vilento vietą Karaliaučiuje paskirtas Jonas Bretkūnas (žr. Jonas Bretkūnas).

Šaltiniai ir literatūra:

Aleknavičienė Ona 2013. „Dar vienas Martyno Mažvydo laiškas“, Archivum Lithuanicum 15, 9–38.

 Aleknavičienė Ona 2014a. „Ar Martynas Mažvydas buvo vyskupas“, Archivum Lithuanicum 16, 59–122.

 Aleknavičienė, Ona, 2014b: „Martyno Mažvydo ir Baltramiejaus Vilento parašai 1554 metų Prūsijos Bažnyčios generalinio sinodo dokumentuose“, Archivum Lithuanicum 16, 123–140.

 Aleknavičienė Ona 2015. „Baltramiejus Vilentas, Šteindamo Šv. Mikalojaus bažnyčia, Karaliaučius, 1553–1587“, Archivum Lithuanicum 17, 53–80.

 Arnoldt Daniel Heinrich 1777. D. Daniel Heinrich Arnoldts, Königlichen Preußischen Oberhofpredigers und Consistorialraths, kurzgefaßte Nachrichten von allen seit der Reformation an den Lutherischen Kirchen in Ostpreußen gestandenen Predigern, hrsg. von Friedrich Wilhelm Benefeldt, Königsberg: Bey Gottlieb Lebrecht Hartung.

 Arnoldt Daniel Heinrich 1769. D. Daniel Heinrich Arnoldts fortgesetzte Zusätze zu seiner Historie der Königsbergschen Universität, nebst Nachrichten von dreyhundert und eilf Preußischen Gelehrten, auch Zusätzen zu des Herrn Profeßos Hambergers itztlebendem gelehrten Deutschland, und Verbeßerungen desselben, Königsberg: Bey Joh. Dan. Zeisens Wittwe und Joh. Heinr. Hartungs Erben.

 Biržiška Vaclovas 1960. Aleksandrynas 1. XVI-XVII amžiai, Chicago: JAV LB Kultūros Fondas. [perspaudas: Vilnius: Sietynas, 1990.]

 Braziūnienė Alma 2000. „Martyno Mažvydo ir Baltramiejaus Vilento autografai“, Archivum Lithuanicum 2, 167–170.

 Dini Pietro U. 1994. L’inno di S. Ambrogio di Martynas Mažvydas. Studio del testo antico lituano (1549) e delle sue fonti latine e polacche, Roma: La Fenice.

 Dini Pietro U. 2010. „Martyno Mažvydo Formos Chrikštymo (1559) vertimo originalas – Form der Tauff (1599)“, Archivum Lithuanicum 12, 71–82.

 Erler Georg (Hrsg.) 1910. Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. 1544­1829 1. Die Immatrikulationen von 1544­1656, Publikation des Vereins für die Geschichte von Ost- und Westpreussen, Leipzig: Verlag von Duncker & Humblot.

 Ford Gordon B. Jr. (ed.) 1971. The Old Lithuanian Catechism of Martynas Mažvydas (1547), Assen: Van Gorcum & Comp. N.V.

 Gelumbeckaitė Jolanta 2000. „Bibliotheca Augusta, jos istorija ir lietuviškos knygos“, Archivum Lithuanicum 2, 75–98.

 Gerulis Jurgis (sud.) 1922/1923. Mažvydas. Seniausieji lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metams, Kaunas: Švietimo ministerijos leidinys.

 Hartknoch Christophor 1686. Preussische Kirchen=Historia, Frankfurt am Main, Leipzig: Simon Beckenstein.

 Michelini Guido (sud.) 2000. Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

 Narbutas Sigitas (sud.) 2011. Senosios Lietuvos literatūra 1253–1795, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

 Preußisch-Litauen. Ein enzyklopädisches Handbuch, Chefredakteur Vaclovas Bagdonavičius, Redaktion der Übersetzung ins Deutsche Manfred Klein, USA, Kanada: Foundation of Lithuania Minor, Stiftung Kleinlitauen; Vilnius: Verlangszentrum für Wissenschaft und Enzyklopädien, 2018.

 Ročka M[arcelinas] (sud.) 1974. Pirmoji lietuviška knyga, Vilnius: Vaga.

 Stang Christian S. 1929. Die Sprache des litauischen Cathechismus von Mažvydas, Oslo: Jakob Dybwad.

 Stang Chr[istian] S. 1976. „Dėl M. Mažvydo ‘Formos Chrikstima’ šaltinio“, Baltistica 12(1), 7–8.

 Zinkevičius Zigmas 1988. Lietuvių kalbos istorija 3. Senųjų raštų kalba, Vilnius: Mokslas.

 Zinkevičius Zigmas 2006. Lietuvių tarmių kilmė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

 Rankraštiniai šaltiniai:

Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz, Berlin:

GStA PK, XX. HA, Hist. StA Königsberg, HBA J2, Nr 984, 1553 Januar–März.

 GStA PK: XX. HA, Hist. StA Königsberg, HBA J2, Nr 986, 1 Januar–30 April 1544, Protesterklärung der orthodoxen Pfarrer auf der Königsberger Synode (1554-09-19), 3r–10r.

 GStA PK: XX. HA, Hist. StA Königsberg, EM 118 e, Lithauischer Pfarrer in Ragnit (Mosvid) 1548–60–61.

 Herzog August Bibliothek Wolfenbüttel:

.