horizontal menu css by Css3Menu.com

Jonas Bretkūnas, vok. Johann(es) Johannes Bretke
(vardo variantai: Bretkunas, Bretkuns, Bretke, Pretke, Bretchen, Bretchius, Bretkius, Prattke)
*1536 – †1602
Evangelikų liuteronų kunigas, seniausios žinomos lietuviškos maldaknygės Kollectas (1589) vertėjas ir autorius, pirmos spausdintos lietuviškos postilės (1591) vertėjas ir autorius, pirmas visos Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą (1579–1590). Kiti raštai: giesmynai Giesmes Duchaunas (1589; iš 76 giesmių 42 paimtos iš Martyno Mažvydo giesmyno), Kancionalas (1589; 17 giesmių su gaidomis iš Mažvydo giesmyno), Paraphrasis (1589; Mažvydo versta 1558 m. trečiųjų Prūsijos Bažnyčios nuostatų dalis)

 

1. Bambaliai (Bambliai) (vok. Bammeln). Bambaliuose, esančiuosie apie 5 km į šiaurę nuo Frydlando, 1536 m. gimė Jonas Bretkūnas (†1602 Karaliaučiuje). Motina buvo prūsė, tėvas Valten Bretke – vokietis arba apvokietėjęs prūsas (Falkenhahn 1941: 30, 156).

2. Frydlandas (vok. Friedland). Frydlando mokykloje veikiausiai mokėsi Jonas Bretkūnas.

3. Karaliaučius. Jonas Bretūnas 1555 m. birželio mėn. imatrikuliuotas Karaliaučiaus universitete kaip „Johannes Bretke, Friedlandensis, natus in pago vicino Bamlen, pauper, pupillus“ (Falkenhahn 1941: 1), studijavo iki 1556 m. pabaigos, teologijos studijas tęsė Wittenbergo (vok. Wittenberg) universitete. Tuo metu lietuvių evangelikų liuteronų parapijos klebonas Karaliaučiaus miesto dalyje Šteindame (vok. Steindamm) buvo Baltramiejus Vilentas (a. 1525–1587).

4. Wittenbergas (vok. Wittenberg). Jonas Bretkūnas studijavo teologiją Wittenbergo universitete nuo 1556 m. pabaigos.

5. Aukštutinė Vokietija (vok. Oberdeutschland). Konkrečių duomenų apie Jono Bretkūno buvimo laiką ir vietą nėra.

6. Labguva (vok. Labiau). Jonas Bretkūnas 1562 m. pakviestas iš Aukštutinės Vokietijos, kur tuo metu gyveno, dirbti Labguvos parapijos kunigu. 1579 m. kovo mėn. pradėjo Biblijos vertimą (baigė 1590 m. lapkričio 29 d. Karaliaučiuje) (Falkenhahn 1941: 104). 1579 metais laikotarpiu tarp sausio mėn. 12 d. ir birželio mėn. 28 d. su kitais Prūsijos Evangelikų liuteronų bažnyčios kunigais Bretkūnas kaip „Johannes Bretkius pastor in oppido Labiau“ pasirašė po vad. Santarvės formule (lot. Formula concordiae, vok. Konkordienformel; GStA PK, XX. HA Hist. StA Königsberg, HBA J2 1579–1581 [K. 1011], fol. 15v). 1587 m. prašėsi perkeliamas į Pilupėnus, į mirusio kunigo Mikalojaus Blotno vyresniojo (vok. Nicolaus Blothno, *a. 1530–†1587 kovo mėn. [Biržiška 1960: 151]) vietą (žr. Mikalojus Blotnas vyresnysis). Tais pačiais 1587 m. mirus Karaliaučiaus miesto dalies Šteindamo (vok. Steindamm) Šv. Mikalojaus bažnyčios lietuvių kunigui Baltramiejui Vilentui, Bretkūnas buvo paskirtas į jo vietą (žr. Baltramiejus Vilentas).

7. Karaliaučius (vok. Königsberg). 1587 m. gegužės 9 d. Jonas Bretkūnas tapo Karaliaučiaus miesto dalies Šteindamo (vok. Steindamm) Šv. Mikalojaus bažnyčios lietuvių kunigu.

Karaliaučiuje Bretkūnas baigė versti Bibliją (1590 m. lapkričio 29 d.). Visos Biblijos vertimas, didžiausias ir reikšmingiausias Bretkūno darbas, niekada nebuvo išleistas. Bibliją Bretkūnas vertė iš įvairių vokiškų Martino Lutherio Biblijos leidimų, taip pat iš lotyniškos Vulgatos. Rėmėsi graikišku ir hebrajišku Biblijos tekstu. 1592 m. rugsėjo 20 d. Ragainėje sukviestoje konferencijoje, turėjusioje apsvarstyti Biblijos leidimą, dalyvavo Simonas Vaišnoras (lot.,vok. Simon Waischnarus, a. 1545–1600), Jonas Gedkantas (vok. Johann Gedkant, 1556–1619), Jurgis Musa (vok. Georg Musa, a. 1558–1606), Frydrichas Masalskis (vok. Friedrich Masalski, a. 1558–1613). Atsižvelgęs į pastabas Bretkūnas įteikė pataisytą vertimą 1593 m. gegužės mėn., tačiau vertimo spausdinimo reikalai nepajudėjo. Bretkūno Biblijos rankraštį taisė ar juo naudojosi Danielius Gaidys (lot.,vok. Daniel Gallus, ?–a. 1602/1607), Zacharijas Blotnas vyresnysis (lot.,vok. Zacharias Blothno der Ältere, a. 1556–1602), Aleksandras Rodūnionis jaunesnysis (lot.,vok. Alexander Radonius der Jüngere, a. 1550–1613), Mikalojus Siautila (lot.,vok. Nikolaus Siautil, a. 1533–1595), Jonas Rėza (lot.,vok. Johannes Rehsa, 1576–1629), Danielius Kleinas (vok. Daniel Klein, 1609–1666), Jonas Bylaukis (vok. Johannes Bielauk, a. 1590–1603), Jonas Hiopfneris vyresnysis (lot.,vok. Johannes Höpfner der Ältere, 1533–1593), Albertas Striška (lot.,vok. Albertus Strischka, XVI a.) (Biržiška 1960: 158–177). Aštuoni Bretkūno Biblijos vertimo rankraščio tomai dabar saugomi Slaptajame valstybiniame Prūsijos kultūros paveldo archyve Berlyne (Sign.: GStA PK, XX. HA StA Königsberg StUB Königsberg, Nr. 44–51).

Karaliaučiuje Bretkūnas baigė rengti Postilę, iš dalies verstinį, iš dalies originaliai parašytą evangelikų liuteronų pamokslų rinkinį. 1590 m. pavasarį Ragainėje vykęs teologų susirinkimas įvertino Jono Bretkūno Postilę. Susirinkimą sukvietė Karaliaučiaus rūmų pamokslininkas ir konsistorijos tarėjas Sebastianas Artomedas (lot.,vok. Sebastianus Artomedes, 1544–1602), jame dalyvavo Jonas Bylaukis (vok. Johannes Bielauk, a. 1590–1603), Simonas Vaišnoras (lot.,vok. Simon Waischnarus, a. 1545–1600), Danielius Gaidys (lot.,vok. Daniel Gallus, ?–a. 1602/1607), Zacharijas Blotnas vyresnysis (lot.,vok. Zacharias Blothno der Ältere, a. 1556–1602), Jonas Hiopfneris vyresnysis (lot.,vok. Johannes Höpfner der Ältere, 1533–1593) ir Aleksandras Rodūnionis jaunesnysis (lot.,vok. Alexander Radonius der Jüngere, a. 1550–1613). Šių redaktorių komisijos pasirašytas laiškas, 1590 m. birželio 1 d. įregistruotas Prūsijos kunigaikščio Jurgio Frydricho kanceliarijoje, laikytinas Bretkūno postilės imprimatur (GStA PK, XX. HA Hist. StA Königsberg, HBA J2 1590 Juni 1 [K. 1013]; Falkenhahn 1941: 102tt.). Bretkūno Postilla tatai esti Trumpas ir Prastas Ischguldimas Euangeliu buvo išspausdinta 1591 m. Karaliaučiuje Jurgio Osterbergerio (vok. Georg Osterberger) spaustuvėje.

Jonas Bretkūnas mirė apie 1602 m. spalio 1 d. per maro epidemiją.

Šaltiniai ir literatūra:

Biržiška Vaclovas 1960. Aleksandrynas 1. XVI-XVII amžiai, Chicago: JAV LB Kultūros Fondas. [perspaudas: Vilnius: Sietynas, 1990.]

Erler Georg (Hrsg.) 1910. Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. 1544­1829 1. Die Immatrikulationen von 1544­1656, Publikation des Vereins für die Geschichte von Ost- und Westpreussen, Leipzig: Verlag von Duncker & Humblot.

Falkenhahn Viktor 1941. Der Übersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke und seine Helfer, Beiträge zur Kultur- und Kirchengeschichte Altpreußens, Schriften der Albertus-Universität, Geisteswissenschaftliche Reihe 31, Königsberg (Pr), Berlin: Ost-Europa-Verlag.

 Range Jochen D. 1992. Bausteine zur Bretke-Forschung. Kommentarband zur Bretke-Edition (NT), Biblia Slavica. Serie VI: Supplementum: Biblia Lithuanica, Reihe 3: Kommentarbände, Bd 1, Paderborn etc.: Ferdinand Schöningh.

 Zinkevičius Zigmas 1988. Lietuvių kalbos istorija 3. Senųjų raštų kalba, Vilnius: Mokslas.

Rankraštiniai šaltiniai:

Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz, Berlin:

GStA PK, XX. HA Hist. StA Königsberg, HBA J2 1579–1581 (K. 1011), Subscriptio Formulae Concordiae Theologorum Regiomonti conuocatorum, 1579 01 12–06 28.

 GStA PK, XX. HA Hist. StA Königsberg, HBA J2 1590 Juni 1 (K. 1013), Brief der Korrektoren von Johannes Bretkes Postille an Herzog Georg Friedrich.

 GStA PK, XX. HA StA Königsberg StUB Königsberg, Nr. 44–51, Jono Bretkūno Biblijos vertimo rankraštis.