horizontal menu css by Css3Menu.com

Mikalojus Blotnas vyresnysis, 
vok. Nikolaus Blothno der Ältere, lot. Nicolaus Blotno (Blothno)
 *apie 1530 – † 1587
Evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių kalbos istorijoje žinomas kaip lietuviškos giesmės „Giesme pakasanti ßmogaus kuna anta balsa“ autorius. Giesmė išspausdinta Martyno Mažvydo parengto ir Baltramiejaus Vilento suredaguoto bei išleisto giesmyno Gesmes Chriksczoniskas antroje dalyje (1570 II, 415–418).

 

1. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė? Mikalojus Blotnas vyresnysis gimė tikriausiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tikslesnė vieta neaiški.

2. Klaipėda (vok. Memel). Buvo pirmas Klaipėdos lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas (Biržiška 1960: 151).

3. Pilupėnai (vok. Pillupöhnen). 1557 m. sausio 4 d. paskirtas kunigu į Pilupėnus (Quandt IV: 47v; Arnoldt 1777: 121; Moeller 1968: 111). 1579 metais laikotarpiu tarp sausio mėn. 12 d. ir birželio mėn. 28 d. su kitais Prūsijos Evangelikų liuteronų bažnyčios kunigais kaip „Nicolaus Blothno pastor pijl[u]pijanensis“ pasirašė po vad. Santarvės formule (lot. Formula concordiae, vok. Konkordienformel; GStA PK, XX. HA Hist. StA Königsberg, HBA J2 1579–1581 [K. 1011], fol. 17v).

4. Karaliaučius (vok. Königsberg). 1573 m. vasario 4 d. įsirašė kaip garbės svečias Karaliaučiaus universitete („Reuerendus vir Nicolaus Blotno, pastor ecclesiae Dei in pago Lithuaniae Pilupian, cui precium inscriptionis honoris gratia remissum fuit“, Erler 1910: 52); po šio įrašo yra imatrikuliaciniai jo sūnų Zacharijo Blotno vyresniojo ir Jono Blotno įrašai (žr. Zacharijas Blotnas vyresnysis). Jauniausias sūnus Mikalojus imatrikuliuotas Karaliaučiaus universitete 1577 m. spalio 2 d. („Nicolaus Blothno, Pilupianensis, quia minorennis“, Erler 1910: 64).

5. Pilupėnai (vok. Pillupöhnen). Mikalojus Blotnas vyresnysis mirė Pilupėnuose 1587 m. kovo mėn. Į jo vietą kovo mėn. prašėsi perkeliamas Jonas Bretkūnas (Biržiška 1960: 151; žr. Jonas Bretkūnas).

 

Šaltiniai ir literatūra:

Arnoldt Daniel Heinrich 1777. D. Daniel Heinrich Arnoldts, Königlichen Preußischen Oberhofpredigers und Consistorialraths, kurzgefaßte Nachrichten von allen seit der Reformation an den Lutherischen Kirchen in Ostpreußen gestandenen Predigern, hrsg. von Friedrich Wilhelm Benefeldt, Königsberg: Bey Gottlieb Lebrecht Hartung.

 Biržiška Vaclovas 1960. Aleksandrynas 1. XVI-XVII amžiai, Chicago: JAV LB Kultūros Fondas. [perspaudas: Vilnius: Sietynas, 1990.]

 Erler Georg (Hrsg.) 1910. Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. 1544­1829 1. Die Immatrikulationen von 1544­1656, Publikation des Vereins für die Geschichte von Ost- und Westpreussen, Leipzig: Verlag von Duncker & Humblot.

 Falkenhahn Viktor 1941. Der Übersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke und seine Helfer, Beiträge zur Kultur- und Kirchengeschichte Altpreußens, Schriften der Albertus-Universität, Geisteswissenschaftliche Reihe 31, Königsberg (Pr), Berlin: Ost-Europa-Verlag.

 Lilienthal Michael 1728. Erleutertes Preußen Oder Auserlesene Anmerckungen Ueber verschiedene Zur Preußischen Kirchen Civil- und Gelehrten-Historie gehörige besondere Dinge [...] 4. Königsberg: Martin Hallervords Erben.

 Moeller Friedwald 1968. Altpreußisches evangelisches Pfarrerbuch von der Reformation bis zur Vertreibung im Jahre 1945 1. Die Kirchspiele und ihre Stellenbesetzungen, Sonderschriften des Vereins für Familienforschung in Ost- und Westpreußen e. V. 11, Hamburg: Im Selbstverlag des Vereins.

 Rankraštiniai šaltiniai:

Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz, Berlin:

GStA PK, XX. HA Hist. StA Königsberg, HBA J2 1579–1581 (K. 1011), Subscriptio Formulae Concordiae Theologorum Regiomonti conuocatorum, 1579 01 12–06 28.

Quandt – Presbyterologie von Johann Jakob Quandt (1686–1772), t. I–V (rankraštinė presbiterologija, sign.: GStA PK, XX. HA Hist. StA Königsberg, Hs 2; ankstesnė sign.: Msc 18–22 8°).