horizontal menu css by Css3Menu.com

Zacharijas Blotnas vyresnysis, 
vok. Zaccharias Blothno der Ältere, lot. Zaccharias Blotno maior (Blothno)
 *apie 1556 – † 1602
Evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių kalbos istorijoje žinomas kaip lietuviškos pratarmės, išspausdintos Simono Vaišnoro vyresniojo (vok. Simon Waischnors der Ältere a. 1545–1600) parengtoje knygoje Zemczuga Theologischka (1600; žr. Simonas Vaišnoras), autorius.

 

1. Klaipėda (vok. Memel). Zacharijas Blotnas vyresnysis gimė a. 1556 m. kunigo Mikalojaus Blotno vyresniojo šeimoje (žr. Mikalojus Blotnas vyresnysis).

2. Pilupėnai (vok. Pillupöhnen). 1557 m. pradžioje šeima persikėlė į Pilupėnus (žr. Mikalojus Blotnas vyresnysis).

3. Karaliaučius (vok. Königsberg). 1573 m. vasario 4 d. imatrikuliuotas Karaliaučiaus universitete („Zaccharias Blotno, filius pastoris Pilupianensis maior“, Erler 1910: 52) kartu su jaunesniu broliu Jonu („Johannes Blotno, filius eiusdem natu minor“). Su jais universitete kaip garbės svečias įsirašė ir tėvas (žr. Mikalojus Blotnas vyresnysis).

5. Tilžė (vok. Tilsit). Nuo 1576 m. buvo Tilžės lietuvių bažnyčios kunigu, rūpinosi vokiečių diakonato reikalais (Arnoldt 1777: 141). 1579 metais laikotarpiu tarp sausio mėn. 12 d. ir birželio mėn. 28 d. su kitais Prūsijos Evangelikų liuteronų bažnyčios kunigais kaip „Zacharias Blothno Memlius lituanicus pastor Tilsensis“ pasirašė po vad. Santarvės formule (lot. Formula concordiae, vok. Konkordienformel; GStA PK, XX. HA Hist. StA Königsberg, HBA J2 1579–1581 [K. 1011], fol. 17v). Dalyvavo 1590 m. pavasarį Ragainėje vykusiame teologų susirinkime, turėjusiame įvertinti Jono Bretkūno Postilę (vok. Johann[es] Bretke 1536–1602). Dalyvavo 1592 m. rugsėjo 20 d. Ragainėje sukviestoje konferencijoje, kurioje buvo svarstomas Jono Bretkūno Biblijos leidimas. Taisė ar naudojosi Bretkūno Biblijos rankraščiu (žr. Jonas Bretkūnas). Zacharijas Blotnas vyresnysis mirė 1602 m. spalio mėn.

 

Šaltiniai ir literatūra:

Arnoldt Daniel Heinrich 1777. D. Daniel Heinrich Arnoldts, Königlichen Preußischen Oberhofpredigers und Consistorialraths, kurzgefaßte Nachrichten von allen seit der Reformation an den Lutherischen Kirchen in Ostpreußen gestandenen Predigern, hrsg. von Friedrich Wilhelm Benefeldt, Königsberg: Bey Gottlieb Lebrecht Hartung.

 Biržiška Vaclovas 1960. Aleksandrynas 1. XVI-XVII amžiai, Chicago: JAV LB Kultūros Fondas. [perspaudas: Vilnius: Sietynas, 1990.]

 Erler Georg (Hrsg.) 1910. Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. 1544­1829 1. Die Immatrikulationen von 1544­1656, Publikation des Vereins für die Geschichte von Ost- und Westpreussen, Leipzig: Verlag von Duncker & Humblot.

Falkenhahn Viktor 1941. Der Übersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke und seine Helfer, Beiträge zur Kultur- und Kirchengeschichte Altpreußens, Schriften der Albertus-Universität, Geisteswissenschaftliche Reihe 31, Königsberg (Pr), Berlin: Ost-Europa-Verlag.

 Gelumbeckaitė Jolanta 2008. Die litauische Wolfenbütteler Postille von 1573, Einleitung, Kommentar und Register 2, Wolfenbütteler Forschungen 118.2, Wiesbaden: Harrassowitz Verlag in Kommission.

 Lilienthal Michael 1728. Erleutertes Preußen Oder Auserlesene Anmerckungen Ueber verschiedene Zur Preußischen Kirchen Civil- und Gelehrten-Historie gehörige besondere Dinge [...] 4. Königsberg: Martin Hallervords Erben.

 Moeller Friedwald 1968. Altpreußisches evangelisches Pfarrerbuch von der Reformation bis zur Vertreibung im Jahre 1945 1. Die Kirchspiele und ihre Stellenbesetzungen, Sonderschriften des Vereins für Familienforschung in Ost- und Westpreußen e. V. 11, Hamburg: Im Selbstverlag des Vereins.

 Rankraštiniai šaltiniai:

Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz, Berlin:

GStA PK, XX. HA Hist. StA Königsberg, HBA J2 1579–1581 (K. 1011), Subscriptio Formulae Concordiae Theologorum Regiomonti conuocatorum, 1579 01 12–06 28.

Quandt – Presbyterologie von Johann Jakob Quandt (1686–1772), t. I–V (rankraštinė presbiterologija, sign.: GStA PK, XX. HA Hist. StA Königsberg, Hs 2; ankstesnė sign.: Msc 18–22 8°).