Rytų Prūsijos žemėlapis

The data base provides relevant materials for the Prussian language, Lithuanian language and Baltic studies, which comprises a body of 348 former East Prussia's place of residence names descriptions and four prominent Lithuania Minor residents' biographies with maps. The current work, which is both scientific, as it presents some new facts or interpretations, and popularizing science; much attention is given to the place names (toponyms) related issues from the historical perspective. Place names descriptions focus on place of residence names, i.e. cities, towns, villages, villages with churches, estates or folwarks – listing Prussian, Lithuanian, German, Russian and Polish forms of place names. The development of a toponym is being demonstrated starting from its first mention in the Middle Ages to the middle of the 20th century with reference to rich sources (often – unique manuscripts kept in archives). Due to the abundance of sources new etymologies of individual place names as well as more precise Lithuanian equivalents of some place names are possible. Place names descriptions are supplemented with important facts reflecting the political and historical-cultural situation in East Prussia and Lithuania Minor.

Leidinys Interaktyvus Rytų Prūsijos žemėlapis V (IRPŽ V) – tai ankstesnių leidinių – IRPŽ I (2013 m., ISBN 978-609-411-106-8), IRPŽ II (2014 m., ISBN 978-609-411-139-6), IRPŽ III (2016 m., ISBN 978-609-411-179-2), IRPŽ IV (2018 m., ISBN 978-609-411-216-4) – tęsinys.

2021 metų leidinys gerokai papildytas nauja prūsistikai, lituanistikai ir baltistikai svarbia medžiaga – čia pridėta 5,24 aut. l. naujo teksto ir pateikiami jau 348 Rytų Prūsijos objektų (23 apskričių centrų, 65 parapijų centrų ir bažnytkaimių, 257 kaimų, 2 upių ir 1 kalvos) aprašai, parodantys vardų užrašymo istoriją, etimologiją, pavadinimų variantus įvairiomis kalbomis, tai pat pridedami literatūros ir šaltinių sąrašai. Be to, žemėlapis iš esmės papildytas ir dar neaprašytais objektais – iš viso čia tokių esama 479 (15 apskričių centrų, 427 parapijų centrai ir bažnytkaimiai, 35 apskričių plotai, 1905 m. Rytų Prūsijos provincijos sienos linija, apygardų sienų linija). Taigi šio leidinio pagrindiniame žemėlapyje iš viso parodyti 827 pagal GPS koordinačių sistemą tiksliai lokalizuoti taškai, linijos ir arealai. Daugiau nei du kartus išsiplėtė leidinio skyrius, skirtas raštijos istorijos darbuotojams – IRPŽ V pateikiama jau 10 iškilių Mažosios Lietuvos asmenybių biografijų su žemėlapiais.

Dalies vietų neberasime jokiuose dabartiniuose topografiniuose žemėlapiuose (nušluotos nuo žemės paviršiaus Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo), apvokietinti išlikusiųjų vietų vardai pakeisti lenkiškais ar rusiškais, nieko bendra neturinčiais su autentiška baltiška forma. Tiek tyrėjams, tiek plačiajai visuomenei, besidominčiai prūsų kalba ir Rytų Prūsijos lituanistika, kyla sunkumų įvairiakalbiuose šaltiniuose minimus senuosius vietovardžius identifikuoti su dabartiniais vietovardžiais. Šiuo darbu, kuris yra tiek mokslinis, atskleidžiantis naujų faktų ar interpretacijų, tiek mokslą populiarinantis, daug dėmesio skiriama vietovardžių (toponimijos) istorijos klausimams. Pagal šio tęstinio projekto sumanymą, vietų aprašams pasirinktos gyvenamosios vietos (miestai, miesteliai, bažnytkaimiai, kaimai, dvarai, palivarkai) ar geografiniai objektai – išvardijant prūsiškas, lietuviškas, vokiškas, rusiškas ir lenkiškas vietovardžių formas. Remiantis gausiais (neretai – unikaliais archyvuose saugomais rankraštiniais) šaltiniais, parodomas toponimo kelias nuo pat pirmojo paminėjimo viduramžiais iki XX a. vidurio. Būtent šaltinių gausa leidžia pagrįsti naujas atskirų vietovardžių etimologijas, taip pat pasiūlyti tikslesnių kai kurių toponimų lietuviškų atitikmenų. Vietų aprašuose šiuos dalykus papildo su Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos politine ir kultūros istorija susiję svarbesni faktai.

2021 metų projekte didžiausias dėmesys skiriamas prūsiškiems resp. lietuviškiems gyvenamųjų vietų (kaimų, dvarų) vardams, prasidedantiems raidėmis A ir B. Straipsnių autorės nuomone, svarbu aprašyti ne gerai žinomus gyvenamųjų vietų vardus, o parodyti, kad kiekvieno, kad ir mažiausio, objekto vardas yra reikšmingas prūsų kalbos vardyno reliktas ir pateikti skaitytojams pagal išgales visus kiekvieno vietovardžio užrašymo variantus nuo pirmojo užfiksavimo istorijos šaltiniuose iki suvokietintos formos. Kiekvienas, besidomintis buvusios Rytų Prūsijos istorija, jos vardynu, ras ir unikalių sunkiau ne specialistams prieinamų faktų, parodančių ir vardų ir pačių aptariamųjų vietų gyvybingumą, tarkim, XVI amžiuje ir jų likimą XX amžiaus pirmoje pusėje ir po Antrojo pasaulinio karo.

IRPŽ V papildantys 28 gyvenamųjų vietų ir geografinių objektų aprašai (164 tūkst. sp. ženklų arba 4,1 aut. l. teksto autorė Grasilda Blažienė) savo turiniu yra kokybiškai nauji, palyginus su ankstesniais leidimais – kiekviename jų gerokai praplėsta istorinių fiksavimų dalis, ypatingas dėmesys atskiroje pastraipoje telkiamas į vardo etimologiją, dėl kurios nevengiama diskutuoti su kitais kalbininkais, straipsnių pabaigoje padvigubėjęs ir daug įvairesnis literatūros sąrašas. Tokiu būdu IRPŽ V pirmą kartą aprašyta 21 gyvenamoji vieta: Ašlaukiai (vok. Auschlacken, rus. Aleksejevka), Didieji Ašlaukiai (vok. Groß Aschlacken, rus. Dal’neje), Mažieji Ašlaukiai (vok. Klein Aschlacken, rus. Klenovoje), Auka/ Aukai (vok. Augken), Aukštuolyčiai (vok. Auglitten, rus. Progress), Aukštupėnai (vok. Augstupöhnen, nuo 1938 m. Uderhöhe, rus. Demidovo), Aveidai (vok. Aweiden, rus. Južnyj), Aveikiai (vok. Aweyken, rus. Sviridovo), Bakeliai (vok. Backeln, rus. Kudrinka), Balytė (vok. Balieth, rus. Pervomajskij, dab. Kaliningrado dalis), Banava (vok. Bahnau, Banauische Mühle, lenk. Banowski Młyn), Lenkų Banava, Vokiečių Banava (vok. Polnisch Bahnau. nuo XIX a. pirmosios pusės Deutsch Bahnau, rus. Baltijskoje), Prūsų Banava (vok. Preußisch Bahnau, rus. Zelenodol’skoje), Baršininkai (vok. Barsnicken, Barsenicken), Prūsų Batava (vok. Preußisch Battau, rus. Dobroje), Vokiečių Batava (vok. Deutsch Battau, rus. Bobrovka), Bekarčiai (Dubkarčiai) (vok. Bekarten, rus. Borovoje), Benkaimis (vok. Bönkeim, rus. Iljušino), Bėlaukiai (vok. Behlacken, rus. Gruševka), Bigyčiai (vok. Biegiethen), Biskupninkai (vok. Bieskobnicken, rus. Ochotnoje). Atidus skaitytojas pastebės, kad iš esmės pakeistas paties vietovardžio pateikimas, jis yra kur kas išsamesnis ir apima visų autorei prieinamų šaltinių duomenis. Prieš suvokietintos formos drauge su kitais faktais pateikimą yra nurodoma autentiška vietovardžio forma. Autorė yra tos nuomonės, kad tam tikrais atvejais lietuvinti dera ne vokiškąjį prūsiško vietovardžio variantą, o prūsiškąjį. Taip pat visiškai atnaujinti 4 gyvenamųjų vietų aprašai, jau buvę ankstesnėse IRPŽ redakcijose: Aukštagiriai (vok. Augstagirren, rus. Sosnovka), Baidryčiai (vok. Beydritten, rus. Pervomajskij, dab. Kaliningrado dalis), Beržininkai (vok. Bersnicken, rus. Jagodnoje), Bladija (vok. Bladiau, rus. Piatidorožnoje). Pirmą kartą pateikiama ir 3 geografinių objektų vardų – 2 hidronimų ir 1 oronimo – analizė: Girmavos malūno upelis (vok. Germauer Mühlenfließ , rus. река Приморская), Cygenbergo malūno upelis (vok. Ziegenberger Mühlenfließ), Kausteris (kalva) (vok. Kauster).

Nauja ir tai, kad į žemėlapį kaip atskiras sluoksnis pradėtos įtraukti ir vietos be aprašų. Į IRPŽ V pateko visi likę dar neaprašyti Rytų Prūsijos bažnytkaimiai ir miestai kaip didesnių parapijų centrai – iš viso tokių suskaičiuota 427. Tolesnėse žemėlapio versijose atskiromis apskritimis numatyta dėti ir visus neaprašytus kaimus, kurių skaičiuojama tūkstančiais. Tai leistų matyti nepaprastai didelį baltiškų oikonimų tankį ir įvairovę.

41 tūkst. sp. ženklų arba 1 aut. l. teksto padidėjo ir skyrelio Asmenybės aprašai. Jų autorė Jolanta Gelumbeckaitė pateikė 6 naujas biografijas – Mikalojaus Blotno Vyresniojo, Zacharijo Blotno Vyresniojo, Martyno Mažvydo, Ulricho Merkurecijaus, Mykolo Sapūno, Simono Vaišnoro Vyresniojo ir Baltramiejaus Vilento. Taip pat papildytos anksčiau buvusios Jono Bretkūno ir Patroklo Velverio biografijos.

Rytų Prūsijos provincijos, jos apygardų ir apskričių sausumos ribos lokalizuotos pagal Vokietijos imperijos žemėlapį Karte des Deutschen Reichs, 1:100 000: Königlich Preußische Landesaufnahme (1888, 1889, 1893, 1902, 1904). Šis žemėlapis geriausiai atspindi 1905–1918 m. laikotarpį – tuo metu, be dviejų seniau buvusių (Karaliaučiaus ir Gumbinės) apygardų, buvo sukurta ir gyvavo trečioji – Alenšteino – administracinė apygarda, be to, tai paskutinis ir geriausiai aprašytas laikotarpis, kai Rytų Prūsija dar buvo išsaugojusi 700 metų trukusią teritorinę vienovę. Laimei, šis 674 lapų žemėlapis svetainėje http://www.davidrumsey.com buvo ne tik „suklijuotas“, bet ir susietas su dešimtainėmis koordinatėmis, tad su Google Earth Pro bei Google My Maps įrankiais senąjį žemėlapį perpieštiant ant šiuolaikinio, gauta sienų ir ribų paklaida nebuvo labai didelė, iki 150 metrų. Tokiu būdu šiuolaikiniame Google žemėlapyje jau galime išvysti gana tikslias XIX a. Rytų Prūsijos administracines ribas ir jas palyginti su dabartinėmis. Gyvenamųjų punktų vieta nustatyta dar tiksliau, vizualiai identifikuojant ir susiejant senojo 1888–1904 m. žemėlapio ir dabartinio (iki kelerių metų senumo) Google palydovinio žemėlapio orientyrus – gyvenviečių centrus, upes, kelius (pastebėta, kad būtent keliai palieka nuo žemės paviršiaus nenutrinamų žymių, neįkainojamų lokalizuojant išnykusias gyvenvietes). Gyvenviečių žymos dėtos ant pilių, piliaviečių, aikščių. Daugeliui miestų ir visiems bažnytkaimiams keliolikos metrų tikslumu nustatyta bažnyčių ar jų griuvėsių vieta. Tačiau Baltijos jūros, Kuršių marių bei Aistmarių pakrantė, vengiant didesnių paklaidų, piešta tik pagal dabartinę kranto liniją, mat ši neatpažįstamai pakitusi: jūra laikui bėgant išskalavo pakrantę ir kiek išsiplėtė, o marios – žymiau susitraukė (pavyzdžiui, prieš 120 metų Kuršių marios kone siekė Giliją, šiuo metu kaimas nuo marių nutolęs beveik per kilometrą).

VIETOS. Pagrindinį šios svetainės skyrelį VIETOS galima naršyti spaudžiant vietovardžius sąrašų skydelyje arba spaudžiant vietų simbolius žemėlapyje.

Nuspaudus viršutinio meniu VIETOS mygtuką ŽEMĖLAPIS, per visą ekrano plotį atsidarys 1000 taškų aukščio langas. Tačiau patogiausia dirbti antruoju – viso lango – režimu, spustelėjus žemėlapio dešinėje viršuje esantį mygtuką

arba meniu SĄRAŠAS+ŽEMĖLAPIS (PILNU EKRANU), mat čia yra dar ir paieškos langelis. Į IRPŽ įtrauktos vietos su koordinatėmis išvardytos skyriuje VIETOVARDŽIŲ LENTELĖ.

Skaitant SĄRAŠAS+ŽEMĖLAPIS (PILNU EKRANU) režimu kairėje matyti vietovardžių sąrašų skydelis (režime ŽEMĖLAPIS jis atidaromas mygtuku

). Šiame skydelyje esama 7 sluoksnių, kurie įjungiami/ išjungiami per žymas

: 1) Sutartiniai ženklai; 2) Apygardų ir apskričių centrai; 3) Parapijų centrai, bažnytkaimiai; 4) Kaimai; 5) Geografiniai objektai; 6) Parapijų centrai, bažnytkaimiai (neaprašyti); 7) Apygardų ir apskričių plotai, sienos. Kiekviename iš sluoksnių, nuspaudus rodyklę į apačią/ viršų ar išplėtimo nuorodą (pvz., ...dar 253), galima sutraukti/ išplėsti abėcėlinius vietų, apskričių ar sienų sąrašus, spustelėti norimą pavadinimą ir perskaityti aprašą. Techninės galimybės lėmė, kad dviejų upių

aprašus galima atidaryti tik per šiame skydelyje esantį Geografinių objektų sluoksnį (bet ne spaudžiant upių linijas žemėlapyje).

Sąrašų skydelio apačioje esantis paveikslėlis

leidžia keisti žemėlapio matricą, pvz., įjungti palydovinį vaizdą.

SIENOS. Skyrelyje SIENOS keturi (1576, 1815, 1923 bei 1991 m.) laiko pjūviai rodo buvusios Rytų Prūsijos sienų kaitą.

ASMENYBĖS. Skyrelyje ASMENYBĖS aprašytos ir gyventų vietų trajektorijomis žemėlapiuose vizualizuotos iškilių XVI–XVII a. Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojų biografijos, aktualizuoti iki šiol mažai žinomi jų gyvenimo ir veiklos faktai. Čia pateikiami 10 žmonių aprašai: Jono Bylaukio, Mikalojaus Blotno Vyresniojo, Zacharijo Blotno Vyresniojo, Jono Bretkūno, Martyno Mažvydo, Ulricho Merkurecijaus, Mykolo Sapūno, Simono Vaišnoro Vyresniojo, Patroklo Velverio ir Baltramiejaus Vilento.

ŠALTINIAI. Pirmą kartą atskirai pateikiamas IRPŽ V šaltinių ir literatūros sąrašas, sudarytas Grasildos Blažienės (55 pozicijos 9200 sp. ženklų arba 0,23 aut. l.). Bendrą ankstesnių versijų sąrašą sudaro virš 100 šaltinių.

Autoriai

Sąrašų skydelio apačioje esantis paveikslėlis leidžia keisti žemėlapio matricą, pvz., įjungti palydovinį vaizdą.

Spustelėjus bet kurį iš šių simbolių, kairėje atsivers vietovardžio skydelis su informacija. Jo viršuje matomas 1893 m. žemėlapio atvaizdas su vietovardžiu, kurį galima išdidinti jį paspaudžiant.

Jei gyvenvietė yra visiškai išnykusi (pastarojo dešimtmečio palydoviniai vaizdai nerodo jokių pastatų pėdsakų), tai pažymima ne tik blankesniu gyvenvietės ženklu, bet ir pridėta pastaba dėl būklės „†“

Informacinio skydelio apačioje pateikiami Literatūros ir šaltinių bei Vaizdų šaltinių skyriai.

Žemėlapyje spustelėjus tuščią spalvotą plotą ar liniją iššoks 1905 m. apskrities ar sienos pavadinimas. Įvairiais atspalviais parodytos 1905 m. suformuotų trijų apygardų apskritys:

(žali atspalviai) – Karaliaučiaus apygardai priklausančios apskritys;

(geltoni atspalviai) – Gumbinės apygardai priklausančios apskritys;

(violetiniai ir rausvi atspalviai) – Alenšteino apygardai priklausančios apskritys.