horizontal menu css by Css3Menu.com

Grasilda Blažienė (Vilnius), Veronika Adamonytė (Vilnius), Jolanta Gelumbeckaitė (Frankfurt am Main), Edmundas Trumpa (Rīga)
Lietuvių kalbos institutas – Institut für Empirische Sprachwissenschaft, Goethe-Universität Frankfurt am Main – Latvijas Universitātes HZF Latvistikas un Baltistikas nodaļas Lituānistikas centrs

INTERAKTYVUS RYTŲ PRŪSIJOS ŽEMĖLAPIS IV
2018 m. leidinys, ISBN 978-609-411-216-4     

 

                    Interaktyvaus Rytų Prūsijos žemėlapio IV (IRPŽ IV) svetainė –  tai turiniu papildytas ir išvaizda atnaujintas  IRPŽ I (2013 m., ISBN 978-609-411-106-8), IRPŽ II (2014 m., ISBN 978-609-411-139-6) bei IRPŽ III (2016 m., ISBN 978-609-411-179-2) tęsinys.

                    Svetainėje toliau teikiama prūsistikai, lituanistikai ir apskritai baltistikai aktualios medžiagos – beveik 290 buvusios Rytų Prūsijos gyvenamųjų vietų aprašų  bei keturių iškilių Mažosios Lietuvos asmenybių biografijos su žemėlapiais. Dalies vietų neberasime jokiuose dabartiniuose topografiniuose žemėlapiuose (nušluotos nuo žemės paviršiaus Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo), apvokietinti išlikusiųjų vietų vardai pakeisti lenkiškais ar rusiškais, nieko bendra neturinčiais su autentiška baltiška forma. Tiek tyrėjams, tiek plačiajai visuomenei, besidominčiai prūsų kalba ir Rytų Prūsijos lituanistika, kyla sunkumų įvairiakalbiuose šaltiniuose minimus senuosius vietovardžius identifikuoti su dabartiniais vietovardžiais. Šiuo darbu, kuris yra tiek mokslinis, atskleidžiantis naujų faktų ar interpretacijų, tiek mokslą populiarinantis, daug dėmesio skiriama vietovardžių (toponimijos) istorijos klausimams. Pagal šio tęstinio projekto sumanymą, vietų aprašams pasirinktos gyvenamosios vietos – miestai, miesteliai, bažnytkaimiai, kaimai, dvarai ar palivarkai – išvardijant prūsiškas, lietuviškas, vokiškas, rusiškas ir lenkiškas vietovardžių formas. Remiantis gausiais (neretai – unikaliais archyvuose saugomais rankraštiniais) šaltiniais, parodomas toponimo kelias nuo pat pirmojo paminėjimo viduramžiais iki XX a. vidurio. Būtent šaltinių gausa leidžia pagrįsti naujas atskirų vietovardžių etimologijas, taip pat pasiūlyti tikslesnių kai kurių toponimų lietuviškų atitikmenų. Vietų aprašuose šiuos dalykus papildo su Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos politine ir kultūros istorija susiję svarbesni faktai.

                  Vykdant 2017–2018 metų projektą, buvo susitelkta į prūsiškus resp. lietuviškus gyvenamųjų vietų (kaimų, dvarų) vardus, prasidedančius raide L. Straipsnių autorės nuomone, svarbu buvo aprašyti ne gerai žinomus gyvenamųjų vietų vardus, o parodyti, kad kiekvieno, kad ir mažiausio, objekto vardas yra reikšmingas prūsų kalbos vardyno reliktas ir pateikti IRPŽ IV skaitytojams pagal išgales visus kiekvieno vietovardžio užrašymo variantus nuo pirmojo užfiksavimo istorijos šaltiniuose iki suvokietintos formos. Kiekvienas, besidomintis buvusios Rytų Prūsijos istorija, jos vardynu, ras ir unikalių sunkiau ne specialistams prieinamų faktų, parodančių ir vardų ir pačių aptariamųjų vietų gyvybingumą, tarkim, XVI amžiuje ir jų likimą XX amžiaus pirmoje pusėje ir po Antrojo pasaulinio karo. Tik 13 iš 30 2017 metais aptartų vietovių minimos svarbiame veikale Mažosios Lietuvos enciklopedija, II t. Kas–Maž, 2003, Vilnius: Mažosios Lietuvos fondas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (tekste – MLE II); 27 vietovių vardų ir gyvenviečių istorijos faktai IRPŽ IV pateikiami pirmą kartą. 3 gyvenamųjų vietų: Lasenikai (vok. Lesnicken, rus. Rakušino), Semba, Laũkė (vok. Lauck, rus. Muškino), Šventapilė, Laukýčiai (vok. Laukitten, rus. Bol‘šedorožnoje), Šventapilė – vardų aprašai, jau buvę IRPŽ, pakeisti naujais, išsamesniais ir tikslesniais aprašais. Atidus skaitytojas pastebės, kad iš esmės pakeistas paties vietovardžio pateikimas, jis yra kur kas išsamesnis ir apima visų autorei prieinamų šaltinių duomenis. Prieš 1785 metų suvokietintos formos drauge su kitais faktais pateikimą yra nurodoma autentiška vietovardžio forma. Autorė yra tos nuomonės, kad lietuvinti dera ne vokiškąjį prūsiško vietovardžio variantą, o prūsiškąjį. Todėl ir siūloma pvz. forma Linkainiai, kuri atliepia autentišką prūsiško vietovardžio lytį, o ne tradiciškai mūsų literatūroje paplitusi formą Linkėnai. Taigi 2018 metais IRPŽ IV pirmą kartą aprašyta 15 Sembos vietų: Labagýnas (vok. Labagienen, 1938 Haffwinkel, rus. Zalivino), Lãbalaukis (vok. Lablacken, rus. Nikitovka), Didysis Laidkaimis/ Laitkaimis (vok. Groß Ladtkeim, rus. Jasnovka); Mažasis Laidkaimis/ Laitkaimis (vok. Klein Ladtkeim), Didieji ir Mažieji Laidžiai (vok. Groß Legden, Klein Legden, rus. Dobroje), Laigainiai (vok. Legehnen, rus. Turgenevo, nuo 1993 metų Barsukovka), Labguvos apskritis, Laigainiai (vok. Legehnen, rus. Popovka) Semba, Langeiniai (vok. Langehnen), Lankainis/Lankainiai (vok. Landkeim), Lapšynai/Lapsynai/ Lopsynai (vok. Lopsienen, rus. Rogačiovo), Lateiniai, pateikiama ir Letėnai (vok. Lethenen, rus. Urožajnoje, užrašomas ir Uroschainoje), Legyčiai (vok. Legithen, rus. Pobedino), Liepa (vok. Liep, rus. Oktiabr‘skoje), Lygsėdžiai (vok. Lixeiden, rus. Obuchovo), Liškavà (vok. Lischkau, rus. Jastrebki), 2 Vėluvos apskrities vietos: Leipiai (vok. Leipen, rus. Nikol‘skoje, Nikolskoje), Linkėnai /Linkainiai (vok. Linkehnen, rus. Vesioloje), 1 Girdavos apskrities vieta – Lãblaukis (vok. Lablack, rus. Liublino), 7 Šventapilės apskrities vietos: Senieji ir Naujieji Laidžiai (vok. Alt Legden, Neu Legden, Laisūnai (vok. Leysuhnen, rus. Ščiukino), Lankė (vok. Lanck, rus. Iljičiovka), Likutijeiniai (vok. Lokehnen, rus. Jabločkino, Jablotschkino), Luksneiniai (vok. Lokehnen), 3 Prūsų Ylavos vietos: Laidkaimis (vok. Leidtkeim, rus. Bol‘šakovskoje), Lampašiai (vok. Lampasch, rus. Nadeždino), Lūšiai/Luisiai (vok. Loschen, rus. Lavrovo), 1 Prūsų Ylavos apskrities vieta – Lãbalaukis (vok. Lablacken, lenk. Dobrzynka) ir 1 Įsruties apskrities vieta – Lénkininkai/Lankininkai (vok. Lengkeningken, nuo 1939 metų Georgenhorst), Įsruties priemiestis. Iš viso Interaktyvaus Rytų Prūsijos žemėlapis IV leidime papildytas nauju 3,2 spaudos lanko tekstu. Tikėtina, kad unikalūs prūsiško resp. lietuviško vardyno faktai, praturtins visų, kuriems svarbi baltiška istorija ir onomastika, žinojimą apie praeitį, kad būtų lengviau konstruoti mokslo dabartį ir numatyti ateitį.

              Rytų Prūsijos provincijos, jos apygardų ir apskričių sausumos ribos lokalizuotos pagal Vokietijos imperijos žemėlapį Karte des Deutschen Reichs, 1:100 000: Königlich Preußische Landesaufnahme (1888, 1889, 1893, 1902, 1904). Šis žemėlapis geriausiai atspindi 1905–1918 m. laikotarpį – tuo metu, be dviejų seniau buvusių (Karaliaučiaus ir Gumbinės) apygardų, buvo sukurta ir gyvavo trečioji – Alenšteino – administracinė apygarda, be to, tai paskutinis ir geriausiai aprašytas laikotarpis, kai Rytų Prūsija dar buvo išsaugojusi 700 metų trukusią teritorinę vienovę. Laimei, šis 674 lapų žemėlapis svetainėje http://www.davidrumsey.com buvo ne tik  „suklijuotas“, bet ir susietas su dešimtainėmis koordinatėmis, tad su Google Earth Pro bei Google My Maps įrankiais senąjį žemėlapį perpieštiant ant šiuolaikinio, gauta sienų ir ribų paklaida nebuvo labai didelė, iki 150 metrų. Tokiu būdu šiuolaikiniame Google žemėlapyje jau galime išvysti gana tikslias XIX a. Rytų Prūsijos administracines ribas ir jas palyginti su dabartinėmis. Gyvenamųjų punktų vieta nustatyta dar tiksliau, vizualiai identifikuojant ir susiejant senojo 1888–1904 m. žemėlapio ir dabartinio (iki kelerių metų senumo) Google palydovinio žemėlapio orientyrus – gyvenviečių centrus, upes, kelius (pastebėta, kad būtent keliai palieka nuo žemės paviršiaus nenutrinamų žymių, neįkainojamų lokalizuojant išnykusias gyvenvietes). Gyvenviečių žymos dėtos ant pilių, piliaviečių, aikščių. Daugeliui miestų ir visiems bažnytkaimiams keliolikos metrų tikslumu nustatyta bažnyčių ar jų griuvėsių vieta. Tačiau Baltijos jūros, Kuršių marių bei Aistmarių pakrantė, vengiant didesnių paklaidų, piešta tik pagal dabartinę kranto liniją, mat ši neatpažįstamai pakitusi: jūra laikui bėgant išskalavo pakrantę ir kiek išsiplėtė, o marios – žymiau susitraukė (pavyzdžiui, prieš 120 metų Kuršių marios kone siekė Giliją, šiuo metu kaimas nuo marių nutolęs beveik per kilometrą).

                    VIETOS. Pagrindinį šios svetainės skyrelį VIETOS galima atidaryti ir naršyti dviem būdais.

                    Nuspaudus atitinkamo viršutinio meniu mygtuką ŽEMĖLAPIS, per visą ekrano plotį atsidarys 1000 taškų aukščio langas. Žemėlapio mastelis keičiamas pelės ratuku, nuspaudus Ctrl. Simboliais pažymėtos 5 tipų gyvenvietės: apygardų centrai, apskričių centrai (taip pat kol kas dar neaprašyti apskričių centrai), parapijų centrai (paprastai bažnytkaimiai; arba– išnykę parapijų centrai), kaimai bei išnykę kaimai (būklę patvirtina palydoviniai vaizdai). Spustelėjus bet kurį iš šių simbolių, kairėje atsivers skydas su informacija: vietovardžio formos kitomis kalbomis (simbolis  „>“ prieš rusišką vietovardį rodo, kad vieta tapo kitos, didesnės gyvenamosios vietos, kadaise turėjusios kitą vokišką pavadinimą, dalimi), 1905–1918 m. administracinė priklausomybė, žemiau pateiktas pagrindinis aprašo tekstas. Deja, tekstuose nebuvo galimybės naudoti kursyvų ir pariebintų šriftų.  Juostos viršuje matomas 1893 m. žemėlapio atvaizdas spustelėjus yra išdidinamas. Taip pat po daugelį dabartinės Rusijos Kaliningrado srities bei Lenkijos Varmijos Mozūrų vaivadijos vietų (jei šios nutolusios iki 1 km atstumu) galima pasižvalgyti per Google gatvės vaizdo nuorodą, kuri taip pat leidžia rasti Google vartotojų fotografijų ir taip išvysti atokesnes vietas. Spustelėjus tuščią spalvotą plotą ar liniją iššoks 1905 m. apskrities ar ribos pavadinimas. Naršyti galima ir  žemėlapio kairėje viršuje matomu mygtuku atidarius legendos skydą.  Tada tereikia išplėsti abėcėlinius vietų, apskričių ar sienų sąrašus (pvz., ....dar 333) ir spustelėti norimą pavadinimą. Taip greičiausiai randama ieškoma vieta ar apžvelgiamas visas apskrities plotas. Sluoksniai įjungiami ar išjungiami per žymas . Po visais sąrašais apačioje esantis paveikslėlis leidžia keisti žemėlapio matricą, pvz., įjungti palydovinį vaizdą.

                    Patogiausia dirbti antruoju – viso lango – režimu, spustelėjus žemėlapio dešinėje viršuje esantį mygtuką arba meniu SĄRAŠAS+ŽEMĖLAPIS (PILNU EKRANU), mat čia yra dar ir paieškos langelis. Visos į IRPŽ III įtrauktos vietos su koordinatėmis išvardytos skyriuje VIETOVARDŽIŲ LENTELĖ.

                    SIENOS. Skyrelyje SIENOS  keturi (1576, 1815, 1923 bei 1991 m.) laiko pjūviai rodo buvusios Rytų Prūsijos sienų kaitą.

                    ASMENYBĖS. Skyrelyje ASMENYBĖS žemėlapiuose trajektorijomis vizualizuotos keturių iškilių XVI–XVII a. Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojų – Jono Bylaukio, Jono Bretkūno, Mykolo Sapūno ir Patroklo Velverio –  biografijos, aktualizuoti iki šiol mažai žinomi jų gyvenimo ir veiklos faktai. Skyrelį ateityje numatoma pildyti.

                    ŠALTINIAI. Turtingą virš šimto pozicijų literatūros ir šaltinių sąrašą rasite paspaudę nuorodą ŠALTINIAI.  

Autoriai